Emocinė sveikata
Psichofiziologinis nevaisingumas. Ką tai reiškia?

Psichofiziologinis nevaisingumas. Ką tai reiškia?

Psichofiziologinio nevaisingumo gydymas turėtų būti nukreiptas atrasti, ar yra balansas, ar egzistuoja emocinis konfliktas. Kai šie konfliktai randami, gydymas turėtų būti nukreiptas į požiūrio, poveikio ir jį sukėlusio atsako keitimą. Svarbi konflikto dalis kyla dėl ydingos šeimos ir kultūrinio požiūrio į reprodukciją.

Kitaip tariant, psichofiziologinio nevaisingumo gydymas turėtų rasti ir išspręsti vidinį konfliktą tarp noro ir pasąmoninės baimės (nenoro) pastoti, susilaukti vaikų. Kai šis konfliktas randamas, keičiami klaidingi įsitikinimai ir užslėptas prieštaravimas sąmoningam norui pastoti.

Labai dažnai noras susilaukti vaikelio konfliktuoja su vidinėmis baimėmis prarasti save, savo laisvę, su karjeros planais, baimė dėl materialinės gerovės ar dvejojimas savo, kaip mamos gerumu.

Taip pat vidinis konfliktas dažnai kyla iš savo kūno ir seksualumo suvokimo. Gimdžiusios moters kūnas gali kelti baimių prarasti savo grožį, patrauklumą. Taip pat didelę reikšmę turi kultūriniai ir aplinkos veiksniai, išskiriantys atskiras moters kūno dalis. Pavyzdžiui, lytiniai organai gali būti nuvertinami, laikomi kūniškumo, gyvuliškumo išraiška, arba kartais jie kaip tik pervertinami, išreiškiami per nelyg seksualiai, “vartotojiškai”, tarsi moters išnaudojimas. Bet kokiu atveju moteris patiria vidinį impulsą išreikšti save seksualine prasme, bet iš kitos pusės užslėptą gėdą, kaltę, gal būt net baimę. O psichosomatinių sutrikimų priežastis yra ilgalaikis savo impulsų slopinimas.

Klaidingas savo kūno suvokimas po nėštumo gali sukelti nepasitenkinimą ir gali būti svarbiu antrinio nevaisingumo faktoriumi.

Ačiū, kad dalinates

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

seventeen + 13 =